Galima pasakyti, kad plačiąja prasme astrologija ( gr.„žvaigždžių mokslas“) yra civilizacijos bendraamžė ir prasidėjo kartu su dangaus kūnų stebėjimu bei ieškojimu sąsajų tarp makro ir mikro sistemų – dangaus kūnų bei žmogaus, jo artimosios aplinkos. O astronomija, tirianti tik fizinę,  materialiąją, dangaus kūnų apraišką, ilgus tūkstantmečius buvo tik astrologijos dalis. Daugelyje senųjų civilizacijų astrologijos tekstai yra šventraščių dalis (babiloniečių, indų, persų, kinų, tibetiečių, tam tikra prasme – ir majų).

Astrologijos ištakos

Babilonas

Vis dėlto dabartinė astrologija  yra Babilono civilizacijos palikimas ir atsirado maždaug prieš 4-5 tūkstančius metų šumerų bei Babilono civilizacijose. Zodiako ženklų pavadinimai, žvaigždynų pavadinimų sistema, kuria naudojamės iki šiol,  yra sukurti Babilono žynių apie 700 m.pr.m.e. (tiesa, graikų įvedė kai kurias korekcijas).

Babiloniečiai suformavo ir klasikinę “septenerio” (“septyniukės”) sistemą, kurią sudaro du šviesuliai ir penkios regimos planetos. Ši sistema vėliau buvo naudojama Graikijoje, Indijoje, arabų pasaulyje ir viduramžių Europoje.

Pirmieji horoskopai (šių dienų prasme) atsirado irgi Babilone ne vėliau kaip 7 amžiuje pr.m.e. Taigi Babilono civilizacija davė mums zodiako ženklų, septyneto planetų sistemą – didįjį septenerą – bei pirmąjį horoskopą.

Pradedant nuo 600 m.pr.m.e. Babilono astrologija išplito po Egiptą, Graikiją ir kitas Vidurio Rytų valstybes.

Egiptas

Egipto astronomams labiausiai rūpėjo laiko skaičiavimas: jie sudarė kalendorių, susietą su Nilo potvyniais, turintį 356 dienas ir  12 mėnesių, kurių kiekvienas turėjo trisdešimt dienų, ir dar penkias papildomas dienas. Taip pat jie jau sudarinėjo ir dieno horoskopus.

Astrologija Egipte, skirtingai nuo chaldėjų,  buvo slaptas mokslas, neprieinamas neįšvęstiesiems, turbūt todėl Egipto astrologijos tradicija mūsų beveik nepasiekė.

Tačiau iš Egipto turime seniausiąjį žinomą horoskopą, atrastą Denderoje, kuriame yra tie patys Zodiako žvaigždynai, kuriais naudojamės dabar. Yra versijų, kad egiptiečiai gavo žinias apie kosmosą ne tik iš Babilono, bet ir iš savo kaimynų afrikiečių,  dogonų genties, kurie suvaidino tarpininkų vaidmenį tarp šiuolaikinio pasaulio ir  Atlantidos, o gal ir nežemiškojo proto.

Graikija

5 a. pr.m.e. Demokritas išpopuliarino astrologiją po visą Graikiją. Zodiako ženklams, taip pat ir planetoms duoti graikiški, vėliau romėniški vardai, kuriuos  vartojame iki šių dienų. Graikai sukūrė nuoseklą kosmologiją, matematinę kosmoso sistemą, išreiškiančią dangiškąją harmoniją. Prie šios kūrimo gerokai prisidėjo mums  visiems žinomas Pitagoras.

Apie 150 m. e. m. Ptolemėjus sukūrė geocentrinę sistemą, visa tai, kas antikoje buvo žinoma apie žvaigždes ir planetas, apibendrindamas savo žymiajame astrologijos veikale „Tetrabiblos“. Jo pasaulio modelis su Žeme viduryje ir aplink ją sferomis judančiomis tuo metu žinomomis septyniomis planetomis (prie kurių buvo priskiriamos Saulė  ir Mėnulis) iki 16a. buvo laikomas astronomijos pagrindu.

Arabai

Arabai, garsūs matematikai, davė astrologijai daug skaičiavimo metodų, kaip gauti informaciją iš žvaigždžių. Tai visų pirma išvestinių taškų tarp planetų, kuriems buvo teikiama savarankiška reikšmė, apskaičiavimas (todėl šie taškai ir dabar tebevadinami „arabiškaisiais taškais“).

Kinija

Na, o kinų civilizacija kreipė didesnį dėmesį į stambius ciklus: jie atrado  12 metų Saulės aktyvumo ciklą, 12 metų Jupiterio periodą ir 29,58 metų Saturno periodą, kurie drauge sukuria 60 metų ciklą, tapusį rytietiško horoskopo pagrindu (12 metinių ženklų ir 5 elementai).

Indija

Indų astrologija, taip turinti babiloniškas ištakas, sukurė maždaug 100.000 kortelių sistemą, apimančią tipinius žmogaus likimo aprašymus pagal gimimo datą ir vietą, su įvairiais variantais ir galimybėmis.

Amerika

Atskira šaka jau būtų indėnų, visų pirma majų ir actekų, astrologija.