Žmogaus ir pasaulio dėsnius galima aiškintis remiantis įvairiomis sistemomis. Viena iš jų – ir seniausių – yra astrologija. Jos principas yra makro ir mikro sistemų sinchoniškumas ir sąveika. Nesiplėsiu, kaip ji sulėkštinta dabar, – taip nebuvo prieš tūkstantmečius ir, tikiuosi, nebus ateity. Astrologijoje yra daug dedamųjų, visų pirma planetų, kurios išreiškia tiek makropasaulio (visatos), tiek mikroasauilio (žmogaus) sandarą bei veikiančius principus.
Tačiau svarbiausios yra dvi, astrologijoje vadinamos šviesuliais, – Saulė ir Mėnulis, išreiškiantys sąmonę ir pasąmonę, Tėvą ir Motiną, aktyviąją, dieninę, ir pasyviąją, naktinę, mūsų pusę. Nuo jų suvokimo – tiek apskritai, bendrąja prasme, tiek savo horoskope – turėtų prasidėti savęs ir pasaulio suvokimas, analizė.
Apie užmigimą ir Mėnulį
Miegas astrologijoje susijęs su Mėnuliu, pasąmone, sapnais, t.y. nesąmoninga, būsena, taip pat su instinktais, emocijomis, giminės pratęsimu, išliikimu. Harmoninga prasme – su nuojauta, gera intuicija, gyvybingumu ir visokeriopu gyvybės puoselėjimu. Neigiama prasme – su baimėmis, panika, vadovavimusi gyvuliuko instinktais (tai reikalinga išlikimui, bet neturėtų būti visa viršijantis dalykas).
Miegas žmogui būtinas (bent jau kol kas): šioje būsenoje apdorojama inforrnacija, organizmas atkuria gyvybines jėgas. Ir dar daug ko vyksta pasąmonės gelmėse, ko mes, ko gero, dar nežinome. Mėnulis veikia visus, jis jungia visus pasaulius – žmonių, augalų, gyvūnų – bent jau tuos, žemiškuosius, kuriems būdinga vegetacija – gebėjimas augti ir daugintis. Aukščiausiu lygmeniu Mėnulį galime palyginti su Didžiąja Motina, kuri myli, globoja, augina visus – gražius ir negražius, protingus ir kvailus. Ji visa atleidžia, visa priima, visi verti būti jos globoje.
Stiprus harmoningas Mėnulis padeda intuityviai jausti pasaulį, apsisaugoti nuo pavojų, pasitelkiant instinktus. Jis taip pat atveria miego, sapnų pasaulį. Tokiems žmonėms daugiau reikia miego, jie sugeba gauti informaciją iš sapnų. Neharmoningas stiprus Mėnulis – tai panika ir košmarai, baimės ir pasidavimas instinktams, fobijoms, nakties šmėkloms.
Taigi Mėnulis – nakties pasaulio valdovas. Koks gi bus tas pasaulis – poilsio ir atgaivos ar košmarų – priklauso nuo Mėnulio padėties ir realizavimo lygmens.
Apie atbudimą ir Saulę
Kitas pasaulis yra dienos pasaulis, susijęs su Saule. Ji išreiškia sąmoningumą, gebėjjimą aiškiai matyti, suvokti. Sąmoningumas kol kas mažokai vertinamas, dažnai tapatinamas su racionaliu protu, o tai nėra tas pat (protavimas yra mentalinis darbas, suvokimas yra sąmonės būsena).
Sąmonė dažnai lyginama su tvenkiniu, o mintys su žuvimis tvenkinyje. Norint aiškiai mąstyti reikalinga rami, aiški sąmonė, aiškus suvokimas. Tai yra jei tvenkinio vanduo sudrumstas, karosų nematyti, o kai jis skaidrus, jie aiškiai matomi. Gali būti ir tvenkinys be karosų, o atvirkščiai – ne. Tai reiškia, suvokti galima ir be mintijimo, o mąstymas be sąmoningumo sunkiai įmanomas – neaiškus, suveltas. Sąmoningumas yra daug aukštesnio hierarchinio lygio kokybė nei mintijimas. Taip kaip Saulė, išreiškianti mąstymą, yra milžiniška žvaižgė, šviesa ir energija maitinanti visą sistemą, o Merkurijus, susijęs su mąstymo principu, yra nedidelė planeta, skriejanti arčiausiai jos. Merkurijus yra tarytum Saulės tarnas, žinianešys, perduodantis valdovo valilą.
Taip kaip Mėnulis svarbus išlikimui, biologiniam giminės pratęsimui, taip Saulė reikalinga norint realizuoti aukštesniąją prigimtį, žmogiškąją esatį. Mat Saulė susjusi ir su realizacija. Taigi, nesąmoningumas ne tik daro žmogų panašų į gyvuliuką, besistengiantį tiesiog išlikti, bet ir neleidžia realizuoti savo potencialo, tapti kūrėju plačiąja prasme.
Kodėl aš apie tai? Ne todėl, kad nuvertinčiau jausmus, miegą ar instinktus – jie reikalingi, netgi būtini. Aš apie tai, kad baimės ir užsispazmavęs išlikimo instinktas trukdo aiškiai suvokti, užtemdo sąmonę ir tai numeta žmogų stipriai atgal evoliucijoje. O visuomenėje tokiais žmonėmis manipuliuojama, jais, kaip žaliava, naudojasi gudresni, spaudydami baimių ir „išlikimo” mygtukus.
Vėlgi tiek budimo iš nakties miego, tiek iš nesąmoningumo procesai panašūs – įmigęs žmogus dažniausiai pyksta, kai yra žadinamas, ypač jei sapnavo ką nors malonaus, o atbudus reikės darbuotis arba pamatyti nemalonią realybę. Reikės prisiimti atsakomybę už tai, ką pamatė, reikės išsikelti tikslą tai keisti, ieškoti būdų, įdėti nemaža pastangų. Arba kentėti patiriant tokią realybę.
Štai kūdikius ir mažus vaikus daugiausiai veikia Mėnulis – jų tikslas ir yra augti. Jiems reikia daug miegoti ir daug valgyti – tai Mėnulio globojamos sritys. Tačiau paaugus metas aktyvuoti Saulę, tapti kūrėju, ugdyti sąmoningumą, prisiimti atsakomybę už savo ir kitų likimą. Jei tai padaroma, Mėnulis teikdamas intuiciją ir atgaivą, poilsį, tampa geras pagalbininkas, suteikia in-jan pusiausvyrą. Tačiau jei žmogus pasirenka tik miegoti ir vegetuoti – tai involiucija, degradavimas. Taigi ugdytis sąmoningumą labai svarbus, netgi esminis dalykas. Racionalus protas čia gali būti pagabininkas, bet jis neturėtų užimti pagrindinės vietos – jis yra sąmonės instrumentas.
Tai atrodo paprasti dalykai, tačiau vakarietiškoje visuomenėje mažai skiriami: kas yra sąmoningumas ir kas yra racionalus mąstymas. Verta apie tai pamąstyti, užduoti sau klausimus, jei norime labiau būti savo gyvenimo kūrėjai: „Kiek esu sąmoningas/a? Ar užfiksuoju, kada veikiu instinkto lygmeny, nesąmoningai, o kada sąmoningai? Kada užvado išlikimo programos ir baimės? Kada tos baimės adekvačios, o kada ne? Kiek tam pasiduodu, o kiek gebu tokiais momentais blaiviai mąstyti? Kaip naudoju intuiciją? Ar ji bendradarbiauja su sąmone ir protu, ar kariauja?”
Kaip bus realizuojamas sąmoningumas, priklauso nuo Saulės padėties horoskope ir realizacijos lygmens. Sąmonės ir pasąmonės santykis matomas iš Saulės (ir Merkurijaus) bei Mėnulio tarpusavio aspektų.
Apie Saulę ir kaip ją stiprinti, galite rasti čia:
Reziumė
- Saulė ir Mėnulis yra svarbiausi taškai horoskope.
- Saulė nurodo suvokimo ir savirealizacijos principą, būdą.
- Mėnulis – jausmų pobūdį, instinktyvias reakcijas.
- Abu jie yra svarbus, vis dėlto svarbiausia yra Saulė – ji mūsų sistemos žvaigždė.
- Todėl labai svarbu ugdytis sąmoningumą, kūrėjo pradą savyje.
Kurk, žmogau, busk, tapk kūrėju. Nepyk, o padėkok tiems, kurie tave žadina, primena tavo aukštąją, dieviškąją, tvėrėjo prigimtį. Kurie ragina pažvelgti į realybę tokią, kokia yra, busti iš sapnų. Plačiai atmerk akis, plėsk sąmonę. Pirmiausia išsikelk tokį tikslą ir vertybę – ugdytis sąmoningumą, susivokti, matyti, neužsimerkti. Nors kartais labai vilioja eit į sapnų karalystę: „Ech, geriau saldi iliuzija, geriau nieko būčiau nežinojęs, ir nieko daryti nereikėtų…” Tai tik laikinas atidėjimas. Mums skirta augti iš gyvulio į dieviškumą, Vis tiek. Toks evoliucijos dėsnis. To mus moko Saulė – dieviškoji, dosnioji mūsų žvaigždė.
Netrukus parašysiu ir apie Saulės bei Mėnulio pozicijas zodiako ženkluose. O dabar, kur yra jūsų Saulė ir Mėnulis, suvedę gimimo duomenis, galite pasižiūrėti čia: