© All rights reserved.
Astrodaiva Astrodaiva
  • Pradžia
  • Apie
  • Astro pagrindai
  • Dienoraštis
  • Stovykla
  • Kursai, vebinarai
  • Vebinarų įrašai
  • Konsultacijos
  • Kontaktai
  • English
Astrodaiva

Saulė, įėjusi į  Jautį (tai būna balandžio  19-20 dieną), suteikia žalumos ir vešlumo augalams, sodrumo visai gamtai, žmonėms – meilės ir grožio, harmonijos pojūtį. Ir gerovę, gerovę, gerovę… Šiemet ši tema – ypač aktuali, drauge ir opi, kelianti įtampas. Juo labiau, svarbu į ją atsigęžti, pažvelgti naujai – tai padės atsiverti naujoms galimybėms, kurias ir suteikia Uranas, esantis Jautyje (Saulė su jungtį darys balandžio 26d.).  Tad šis laikotarpis, Saulei keliaujant Jaučiu – pats geriausias laikas, pamąstyti , suvokti, kas tai yra gerovė ir kaip ją prikviesti į savo gyvenimą.

Kas tai yra gerovė?

Rodos, paprasta tai suvokti: gerovė tada, kai viskas yra gerai. Visokeriopa gerovė – tai

  • kūno bei materiali gerovė (sveikata bei turtas, materialūs resursai),
  • jausmų ir proto gerovė (harmoningos emocijos ir proto aiškumas, blaivumas),
  • sielos ir dvasios gerovė (harmoninga evoliucija ir realizacija).

Visa tai, rodos, didžiausia visų siektinybė. Ir vis dėlto nemaža žmonių sunkiai priima gerovę, netgi mintį apie jos galimybę.

Kokie žmonės sunkiai priima gerovę?

Astrologiškai kalbant, žmogus, sunkiai priimantis gerovę, turi neharmoningą žemės stichiją bei Venerą. Jam sunku patikėti, kad jis vertas gerovės. Rodos, pati gerovė nuo jo bėga, traukiasi, bet iš tiesų tai jis pats atstumia ją dėl savo vienokių ar kitokių karminių įpročių, kurie vėlgi yra susiję su jo praeityje padarytais veiksmais.

Saulė Jautyje atveria gerovės šaltinius

Saulei keliaujant Jaučiu (nuo balandžio 20 iki gegužės 20d.), puikus metas permąstyti ir, jei reikia, koreguoti, savo santykį su gerove. Na, o kadangi šiemet Jaučiu keliauja ir Uranas, taigi šis laikotarpis ypač palankus šviežiam žvilgsniui į gerovę bei pažiūrų korekcijai šioje srityje. Jūs šiuo metu galite pasinaudoti proga pažvelgti į gerovę naujai, mažiau karmiškai sąlygotai, tartum pradėti nuo balto lapo, iš pradžios, palikę praeityje pasenusius pažiūrų šablonus, daugeliui besivelkančius iš sovietinių laikų (ar iš dar seniau).

Kaip grąžinti gerovę į savo gyvenimą?

Pirmiausia paklauskite savęs keleto klausimų:

  1. Kas jums yra gerovė?   Ar jums gerovė visų pirma harmoningi santykiai, ar daugiau laisvo laiko, ilgos atostogos, ar įdomus darbas, o gal tiesiog galimybė būti gražioje gamtoje, o gal galimybė kurti? Kokiose srityse jūs turite didelę gerovę ir kur norėtumėte gerovę plėsti ar įgyti? Vienam, pavyzdžiui, gerovė yra daug keliauti, pamatyti pasaulį, o kitam turėti nuosavos žemės sklypą, puoselėti savo darželį ir kuo daugiau laiko praleisti su šeima. Todėl labai svarbu būti sąžiningam su savimi, juk jums reikia savos, o ne šabloninės gerovės.
  2. Kitas klausimas, ko reikia, kad didėtų gerovė, kokią savybę reikia pirmiausia ugdytis? Gal darbštumą, gal atsakomybę, o gal drąsą ar tvirtybę? O gal svarbiausia atsisakyti kurios nors ydos, kaip labiausiai trukdančios ateiti gerovei? Kas tai galėtų būti jūsų atveju? Pavydas, tingumas, baimė prisiimti atsakomybę, inercija, konformizmas?

Bendrieji dėsniai, jei norite gerovės savo gyvenime:

  1. Nepavydėkite gerovę turintiems žmonėms, o pasidžiaukite, kad įmanoma, galima sukurti gerovę. Jei manysite, kad visi, turintys gerovę, yra niekšai ir sukčiai, tikrai gerovė bėgs nuo jūsų. Juk tai jūsų problema, kad susiejote gerovę su niekšais ir sukčiais. Jeigu jūsų pasaulyje, jūsų realybėje neįmanoma egzistuoti žmonėms, kurie sukūrė gerovę savo gabumais, išradingumu, atkakliu darbu, veiklumu, tai patys labai nusiskriaudžiate ir užsidarote pavydo pragare, pasmerkdami save arba skurdui, arba tapimui niekšu. Juk tai logiška, nes tai jūs patys palikote sau tik tokias galimybes. Kita vertus, atstumiate žmones, kurie galėtų jums padėti augti, tobulėti – vien jau savo pavyzdžiu arba konkrečia pagalba. Jeigu jūs užsidarote nuo gerovės pasaulio (arba norite jį tik vartoti, smūgiuodami savo pavydu), tai ir jis užsidaro nuo jūsų.
  2. Atsigręžkite į charizmatiškus žmones – talentingus, sėkmingus, protingus, veiklius (na, juk yra tokių, ar ne?). Ne tam, kad įsikibtumėte į juos savo pavydu (nėra balto pavydo – visas pavydas yra juodas!), o tam, kad pasidžiaugtumėte jų sėkme. Galima pagalvoti ir taip: „Jie pagal savo karmą galėjo gimti kur rojaus pasauliuose, o atėjo į Žemę, sukūrė čia daug nuostabių dalykų, kuriais visi naudojasi. Kaip gerai, kad jie yra čia ir kad jiems sekasi. Vadinasi, tai įmanoma čia, Žemėje. Įmanoma ir man, ir tau, kiekvienam”. Mokykitės iš jų, džiaukitės jų sėkme, nes ji yra ir jūsų sėkmės pažadas.
  3. Nepriešpastatykite gerovės (taip pat ir materialios) dvasingumui, dorai – leiskite būti šiems dalykams drauge. Juk dažniausiai priešpastatome juos bijodami tapti gobšuoliais, materialistais. Bet juk vietoj baimės galime atsigręžti į sąmoningumą. Galime pasakyti, kad padidėjus gerovei, skirsime daugiau ir dvasinėms reikmėms (žinoma, reikėtų to ir nepamiršti). O niekšų ir gobšuolių yra įvairiuose sluoksniuose. Dvasingų, etiškų, gerų žmonių – taip pat.
  4. Nuolat prisiminkite dėkingumą už tą gerovę, kurią turite. Kiekvieną dieną geriausia pradėti (ir užbaigti) peržvelgiant tą gausą, kurią turite: už tai, kas yra sveiko jūsų kūne (o ne ką skauda), už gausą daiktų, jums tarnaujančių (juos iš tiesų būtų sunku visus suskaičiuoti ir įvardyti, taigi tai išties didžiulė gausa), už santykius su artimais žmonėmis, už aiškų protą, už dvasios atliepimą ir dalyvavimą jūsų gyvenime, už tai, kad šviečia saulė, ir taip toliau, ir taip toliau… Dėsnis yra toks: į ką nukrypsta dėmesys, tai ir didėja, o kas negauna dėmesio, tas mažėja, ta realybė traukiasi. Visai gerai susidaryti dalykų sąrašą, už kuriuos esate dėkingi. Dėkingumas atveria gerovės vartus. Juk mes irgi nieko nenorime duoti nedėkingam žmogui, ar ne? Kodėl? Nes nedėkingumas atstumia. O dėkingumas traukia, nes tai yra meilės forma (vėlgi nereikėtų sieti dėkingumo su manipuliavimu, todėl „neprisikabinkite” prie dėkingų žmonių ir „neprikabinėkite” jų prie savęs, palikime dėkingumą laisvą).
  5. Puoselėkite Žemę, švarinkite, gražinkite ją: auginkite gėlės, sodinkite medžius, globokite gyvūnus. Rūpinkitės, puoselėkite tai, kas priklauso jums ir nuo jūsų. Žmogus, atsainus savo aplinkai, atstumia ir gerovę (bent jau materialią). Tai logiška: jei nesirūpini tuo, ką turi, tai kam tau daugiau?
  6. Atsikratykite varguolio pozicijos: tai nereiškia švaistytis pinigais  ar pulti į avatiūras, gyvenant ne pagal pajamas. Galima gyvenant kukliai išlikti oriam, džiugiam, kūrybingam ir laisvam, ir galima turint tūkstančius nuolat dejuoti ir jaustis elgetai. Taigi geriau yra pasakyti: „Skirstau savo laiką, dėmesį ir resursus taip, kaip man geriausia. Esu dieviška dvasia. Ką pasirenku, tą ir kuriu. Ugdausi tai, ką noriu ugdytis. Džiaugiuosi tuo, ką turiu. Jei iškyla problemų, surandu joms sprendimą.”  Tai reiškia prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.  Ką žmogus dažnai kartoja, tą ir realizuoja. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ką kalbate ir mąstote apie save ir apie pasaulį, apie savo galimybes arba negalimybes.

Teigiami Jaučio bruožai

Darbštumas, praktiškumas, metodiškumas, nuoseklumas, atkaklumas, stabilumas, patikimumas, padorumas, meilė ir ištikimybė, gebėjimas pritraukti ir puoselėti gerovę, kurti komfortą, grožį savo aplinkoje, blaivus protas, taikumas.

Neigiami Jaučio bruožai

Gobšumas, savanaudiškumas, rambumas, perdėtas materializmas, pavydas, persivalgymas. Na, kaip matome, jų daug mažiau…

Tad leiskime Saulei, keliaujančiai Jaučio – meilės, harmonijos ir gerovės ženklu – sutaikyti mus su gerove, atnešti taip ilgai lauktą meilę, kūno ir sielos harmoniją bei padėti tvarkyti žemiškuosius reikalus. Sodinti sodus, sutvarkyti finansus, spręsti materialias problemas, kur jas reikia spręsti, remiantis blaiviu protu ir mylinčia širdimi, padorumu, atsakomybe ir darbštumu.

Paprašykime Saulės padėti atsispirti jautiškoms ydoms, neharmoningai raiškai – gobšumui, perdėtam materializmui, pavydui – ir auginti jautiškąsias dorybes – meilę žemei, darbštumą, rūpestingumą, praktiškumą, gebėjimą kurti grožį ir gerovę. Puoselėkime Žemę, atsiverkime jos dovanoms. Žmogui skirta turėti gerovę ir gyventi harmonijoje. Pirmiausia svarbu leisti tai sau savo sąmonėje, tada pasaulis padės tai realizuoti. To visiems ir linkiu.

 

 

Saulė, įėjusi į  Jautį (tai būna balandžio  19-20 dieną), suteikia žalumos ir vešlumo augalams, sodrumo visai gamtai, žmonėms – meilės ir grožio, harmonijos pojūtį. Ir gerovę, gerovę, gerovę… Šiemet ši tema – ypač aktuali, drauge ir opi, kelianti įtampas. Juo labiau, svarbu į ją atsigęžti, pažvelgti naujai – tai padės atsiverti naujoms galimybėms, kurias ir suteikia Uranas, esantis Jautyje (Saulė su jungtį darys balandžio 26d.).  Tad šis laikotarpis, Saulei keliaujant Jaučiu – pats geriausias laikas, pamąstyti , suvokti, kas tai yra gerovė ir kaip ją prikviesti į savo gyvenimą.

Kas tai yra gerovė?

Rodos, paprasta tai suvokti: gerovė tada, kai viskas yra gerai. Visokeriopa gerovė – tai

  • kūno bei materiali gerovė (sveikata bei turtas, materialūs resursai),
  • jausmų ir proto gerovė (harmoningos emocijos ir proto aiškumas, blaivumas),
  • sielos ir dvasios gerovė (harmoninga evoliucija ir realizacija).

Visa tai, rodos, didžiausia visų siektinybė. Ir vis dėlto nemaža žmonių sunkiai priima gerovę, netgi mintį apie jos galimybę.

Kokie žmonės sunkiai priima gerovę?

Astrologiškai kalbant, žmogus, sunkiai priimantis gerovę, turi neharmoningą žemės stichiją bei Venerą. Jam sunku patikėti, kad jis vertas gerovės. Rodos, pati gerovė nuo jo bėga, traukiasi, bet iš tiesų tai jis pats atstumia ją dėl savo vienokių ar kitokių karminių įpročių, kurie vėlgi yra susiję su jo praeityje padarytais veiksmais.

Saulė Jautyje atveria gerovės šaltinius

Saulei keliaujant Jaučiu (nuo balandžio 20 iki gegužės 20d.), puikus metas permąstyti ir, jei reikia, koreguoti, savo santykį su gerove. Na, o kadangi šiemet Jaučiu keliauja ir Uranas, taigi šis laikotarpis ypač palankus šviežiam žvilgsniui į gerovę bei pažiūrų korekcijai šioje srityje. Jūs šiuo metu galite pasinaudoti proga pažvelgti į gerovę naujai, mažiau karmiškai sąlygotai, tartum pradėti nuo balto lapo, iš pradžios, palikę praeityje pasenusius pažiūrų šablonus, daugeliui besivelkančius iš sovietinių laikų (ar iš dar seniau).

Kaip grąžinti gerovę į savo gyvenimą?

Pirmiausia paklauskite savęs keleto klausimų:

  1. Kas jums yra gerovė?   Ar jums gerovė visų pirma harmoningi santykiai, ar daugiau laisvo laiko, ilgos atostogos, ar įdomus darbas, o gal tiesiog galimybė būti gražioje gamtoje, o gal galimybė kurti? Kokiose srityse jūs turite didelę gerovę ir kur norėtumėte gerovę plėsti ar įgyti? Vienam, pavyzdžiui, gerovė yra daug keliauti, pamatyti pasaulį, o kitam turėti nuosavos žemės sklypą, puoselėti savo darželį ir kuo daugiau laiko praleisti su šeima. Todėl labai svarbu būti sąžiningam su savimi, juk jums reikia savos, o ne šabloninės gerovės.
  2. Kitas klausimas, ko reikia, kad didėtų gerovė, kokią savybę reikia pirmiausia ugdytis? Gal darbštumą, gal atsakomybę, o gal drąsą ar tvirtybę? O gal svarbiausia atsisakyti kurios nors ydos, kaip labiausiai trukdančios ateiti gerovei? Kas tai galėtų būti jūsų atveju? Pavydas, tingumas, baimė prisiimti atsakomybę, inercija, konformizmas?

Bendrieji dėsniai, jei norite gerovės savo gyvenime:

  1. Nepavydėkite gerovę turintiems žmonėms, o pasidžiaukite, kad įmanoma, galima sukurti gerovę. Jei manysite, kad visi, turintys gerovę, yra niekšai ir sukčiai, tikrai gerovė bėgs nuo jūsų. Juk tai jūsų problema, kad susiejote gerovę su niekšais ir sukčiais. Jeigu jūsų pasaulyje, jūsų realybėje neįmanoma egzistuoti žmonėms, kurie sukūrė gerovę savo gabumais, išradingumu, atkakliu darbu, veiklumu, tai patys labai nusiskriaudžiate ir užsidarote pavydo pragare, pasmerkdami save arba skurdui, arba tapimui niekšu. Juk tai logiška, nes tai jūs patys palikote sau tik tokias galimybes. Kita vertus, atstumiate žmones, kurie galėtų jums padėti augti, tobulėti – vien jau savo pavyzdžiu arba konkrečia pagalba. Jeigu jūs užsidarote nuo gerovės pasaulio (arba norite jį tik vartoti, smūgiuodami savo pavydu), tai ir jis užsidaro nuo jūsų.
  2. Atsigręžkite į charizmatiškus žmones – talentingus, sėkmingus, protingus, veiklius (na, juk yra tokių, ar ne?). Ne tam, kad įsikibtumėte į juos savo pavydu (nėra balto pavydo – visas pavydas yra juodas!), o tam, kad pasidžiaugtumėte jų sėkme. Galima pagalvoti ir taip: „Jie pagal savo karmą galėjo gimti kur rojaus pasauliuose, o atėjo į Žemę, sukūrė čia daug nuostabių dalykų, kuriais visi naudojasi. Kaip gerai, kad jie yra čia ir kad jiems sekasi. Vadinasi, tai įmanoma čia, Žemėje. Įmanoma ir man, ir tau, kiekvienam”. Mokykitės iš jų, džiaukitės jų sėkme, nes ji yra ir jūsų sėkmės pažadas.
  3. Nepriešpastatykite gerovės (taip pat ir materialios) dvasingumui, dorai – leiskite būti šiems dalykams drauge. Juk dažniausiai priešpastatome juos bijodami tapti gobšuoliais, materialistais. Bet juk vietoj baimės galime atsigręžti į sąmoningumą. Galime pasakyti, kad padidėjus gerovei, skirsime daugiau ir dvasinėms reikmėms (žinoma, reikėtų to ir nepamiršti). O niekšų ir gobšuolių yra įvairiuose sluoksniuose. Dvasingų, etiškų, gerų žmonių – taip pat.
  4. Nuolat prisiminkite dėkingumą už tą gerovę, kurią turite. Kiekvieną dieną geriausia pradėti (ir užbaigti) peržvelgiant tą gausą, kurią turite: už tai, kas yra sveiko jūsų kūne (o ne ką skauda), už gausą daiktų, jums tarnaujančių (juos iš tiesų būtų sunku visus suskaičiuoti ir įvardyti, taigi tai išties didžiulė gausa), už santykius su artimais žmonėmis, už aiškų protą, už dvasios atliepimą ir dalyvavimą jūsų gyvenime, už tai, kad šviečia saulė, ir taip toliau, ir taip toliau… Dėsnis yra toks: į ką nukrypsta dėmesys, tai ir didėja, o kas negauna dėmesio, tas mažėja, ta realybė traukiasi. Visai gerai susidaryti dalykų sąrašą, už kuriuos esate dėkingi. Dėkingumas atveria gerovės vartus. Juk mes irgi nieko nenorime duoti nedėkingam žmogui, ar ne? Kodėl? Nes nedėkingumas atstumia. O dėkingumas traukia, nes tai yra meilės forma (vėlgi nereikėtų sieti dėkingumo su manipuliavimu, todėl „neprisikabinkite” prie dėkingų žmonių ir „neprikabinėkite” jų prie savęs, palikime dėkingumą laisvą).
  5. Puoselėkite Žemę, švarinkite, gražinkite ją: auginkite gėlės, sodinkite medžius, globokite gyvūnus. Rūpinkitės, puoselėkite tai, kas priklauso jums ir nuo jūsų. Žmogus, atsainus savo aplinkai, atstumia ir gerovę (bent jau materialią). Tai logiška: jei nesirūpini tuo, ką turi, tai kam tau daugiau?
  6. Atsikratykite varguolio pozicijos: tai nereiškia švaistytis pinigais  ar pulti į avatiūras, gyvenant ne pagal pajamas. Galima gyvenant kukliai išlikti oriam, džiugiam, kūrybingam ir laisvam, ir galima turint tūkstančius nuolat dejuoti ir jaustis elgetai. Taigi geriau yra pasakyti: „Skirstau savo laiką, dėmesį ir resursus taip, kaip man geriausia. Esu dieviška dvasia. Ką pasirenku, tą ir kuriu. Ugdausi tai, ką noriu ugdytis. Džiaugiuosi tuo, ką turiu. Jei iškyla problemų, surandu joms sprendimą.”  Tai reiškia prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.  Ką žmogus dažnai kartoja, tą ir realizuoja. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ką kalbate ir mąstote apie save ir apie pasaulį, apie savo galimybes arba negalimybes.

Teigiami Jaučio bruožai

Darbštumas, praktiškumas, metodiškumas, nuoseklumas, atkaklumas, stabilumas, patikimumas, padorumas, meilė ir ištikimybė, gebėjimas pritraukti ir puoselėti gerovę, kurti komfortą, grožį savo aplinkoje, blaivus protas, taikumas.

Neigiami Jaučio bruožai

Gobšumas, savanaudiškumas, rambumas, perdėtas materializmas, pavydas, persivalgymas. Na, kaip matome, jų daug mažiau…

Tad leiskime Saulei, keliaujančiai Jaučio – meilės, harmonijos ir gerovės ženklu – sutaikyti mus su gerove, atnešti taip ilgai lauktą meilę, kūno ir sielos harmoniją bei padėti tvarkyti žemiškuosius reikalus. Sodinti sodus, sutvarkyti finansus, spręsti materialias problemas, kur jas reikia spręsti, remiantis blaiviu protu ir mylinčia širdimi, padorumu, atsakomybe ir darbštumu.

Paprašykime Saulės padėti atsispirti jautiškoms ydoms, neharmoningai raiškai – gobšumui, perdėtam materializmui, pavydui – ir auginti jautiškąsias dorybes – meilę žemei, darbštumą, rūpestingumą, praktiškumą, gebėjimą kurti grožį ir gerovę. Puoselėkime Žemę, atsiverkime jos dovanoms. Žmogui skirta turėti gerovę ir gyventi harmonijoje. Pirmiausia svarbu leisti tai sau savo sąmonėje, tada pasaulis padės tai realizuoti. To visiems ir linkiu.

 

 

Saulė, įėjusi į  Jautį (tai būna balandžio  19-20 dieną), suteikia žalumos ir vešlumo augalams, sodrumo visai gamtai, žmonėms – meilės ir grožio, harmonijos pojūtį. Ir gerovę, gerovę, gerovę… Šiemet ši tema – ypač aktuali, drauge ir opi, kelianti įtampas. Juo labiau, svarbu į ją atsigęžti, pažvelgti naujai – tai padės atsiverti naujoms galimybėms, kurias ir suteikia Uranas, esantis Jautyje (Saulė su jungtį darys balandžio 26d.).  Tad šis laikotarpis, Saulei keliaujant Jaučiu – pats geriausias laikas, pamąstyti , suvokti, kas tai yra gerovė ir kaip ją prikviesti į savo gyvenimą.

Kas tai yra gerovė?

Rodos, paprasta tai suvokti: gerovė tada, kai viskas yra gerai. Visokeriopa gerovė – tai

  • kūno bei materiali gerovė (sveikata bei turtas, materialūs resursai),
  • jausmų ir proto gerovė (harmoningos emocijos ir proto aiškumas, blaivumas),
  • sielos ir dvasios gerovė (harmoninga evoliucija ir realizacija).

Visa tai, rodos, didžiausia visų siektinybė. Ir vis dėlto nemaža žmonių sunkiai priima gerovę, netgi mintį apie jos galimybę.

Kokie žmonės sunkiai priima gerovę?

Astrologiškai kalbant, žmogus, sunkiai priimantis gerovę, turi neharmoningą žemės stichiją bei Venerą. Jam sunku patikėti, kad jis vertas gerovės. Rodos, pati gerovė nuo jo bėga, traukiasi, bet iš tiesų tai jis pats atstumia ją dėl savo vienokių ar kitokių karminių įpročių, kurie vėlgi yra susiję su jo praeityje padarytais veiksmais.

Saulė Jautyje atveria gerovės šaltinius

Saulei keliaujant Jaučiu (nuo balandžio 20 iki gegužės 20d.), puikus metas permąstyti ir, jei reikia, koreguoti, savo santykį su gerove. Na, o kadangi šiemet Jaučiu keliauja ir Uranas, taigi šis laikotarpis ypač palankus šviežiam žvilgsniui į gerovę bei pažiūrų korekcijai šioje srityje. Jūs šiuo metu galite pasinaudoti proga pažvelgti į gerovę naujai, mažiau karmiškai sąlygotai, tartum pradėti nuo balto lapo, iš pradžios, palikę praeityje pasenusius pažiūrų šablonus, daugeliui besivelkančius iš sovietinių laikų (ar iš dar seniau).

Kaip grąžinti gerovę į savo gyvenimą?

Pirmiausia paklauskite savęs keleto klausimų:

  1. Kas jums yra gerovė?   Ar jums gerovė visų pirma harmoningi santykiai, ar daugiau laisvo laiko, ilgos atostogos, ar įdomus darbas, o gal tiesiog galimybė būti gražioje gamtoje, o gal galimybė kurti? Kokiose srityse jūs turite didelę gerovę ir kur norėtumėte gerovę plėsti ar įgyti? Vienam, pavyzdžiui, gerovė yra daug keliauti, pamatyti pasaulį, o kitam turėti nuosavos žemės sklypą, puoselėti savo darželį ir kuo daugiau laiko praleisti su šeima. Todėl labai svarbu būti sąžiningam su savimi, juk jums reikia savos, o ne šabloninės gerovės.
  2. Kitas klausimas, ko reikia, kad didėtų gerovė, kokią savybę reikia pirmiausia ugdytis? Gal darbštumą, gal atsakomybę, o gal drąsą ar tvirtybę? O gal svarbiausia atsisakyti kurios nors ydos, kaip labiausiai trukdančios ateiti gerovei? Kas tai galėtų būti jūsų atveju? Pavydas, tingumas, baimė prisiimti atsakomybę, inercija, konformizmas?

Bendrieji dėsniai, jei norite gerovės savo gyvenime:

  1. Nepavydėkite gerovę turintiems žmonėms, o pasidžiaukite, kad įmanoma, galima sukurti gerovę. Jei manysite, kad visi, turintys gerovę, yra niekšai ir sukčiai, tikrai gerovė bėgs nuo jūsų. Juk tai jūsų problema, kad susiejote gerovę su niekšais ir sukčiais. Jeigu jūsų pasaulyje, jūsų realybėje neįmanoma egzistuoti žmonėms, kurie sukūrė gerovę savo gabumais, išradingumu, atkakliu darbu, veiklumu, tai patys labai nusiskriaudžiate ir užsidarote pavydo pragare, pasmerkdami save arba skurdui, arba tapimui niekšu. Juk tai logiška, nes tai jūs patys palikote sau tik tokias galimybes. Kita vertus, atstumiate žmones, kurie galėtų jums padėti augti, tobulėti – vien jau savo pavyzdžiu arba konkrečia pagalba. Jeigu jūs užsidarote nuo gerovės pasaulio (arba norite jį tik vartoti, smūgiuodami savo pavydu), tai ir jis užsidaro nuo jūsų.
  2. Atsigręžkite į charizmatiškus žmones – talentingus, sėkmingus, protingus, veiklius (na, juk yra tokių, ar ne?). Ne tam, kad įsikibtumėte į juos savo pavydu (nėra balto pavydo – visas pavydas yra juodas!), o tam, kad pasidžiaugtumėte jų sėkme. Galima pagalvoti ir taip: „Jie pagal savo karmą galėjo gimti kur rojaus pasauliuose, o atėjo į Žemę, sukūrė čia daug nuostabių dalykų, kuriais visi naudojasi. Kaip gerai, kad jie yra čia ir kad jiems sekasi. Vadinasi, tai įmanoma čia, Žemėje. Įmanoma ir man, ir tau, kiekvienam”. Mokykitės iš jų, džiaukitės jų sėkme, nes ji yra ir jūsų sėkmės pažadas.
  3. Nepriešpastatykite gerovės (taip pat ir materialios) dvasingumui, dorai – leiskite būti šiems dalykams drauge. Juk dažniausiai priešpastatome juos bijodami tapti gobšuoliais, materialistais. Bet juk vietoj baimės galime atsigręžti į sąmoningumą. Galime pasakyti, kad padidėjus gerovei, skirsime daugiau ir dvasinėms reikmėms (žinoma, reikėtų to ir nepamiršti). O niekšų ir gobšuolių yra įvairiuose sluoksniuose. Dvasingų, etiškų, gerų žmonių – taip pat.
  4. Nuolat prisiminkite dėkingumą už tą gerovę, kurią turite. Kiekvieną dieną geriausia pradėti (ir užbaigti) peržvelgiant tą gausą, kurią turite: už tai, kas yra sveiko jūsų kūne (o ne ką skauda), už gausą daiktų, jums tarnaujančių (juos iš tiesų būtų sunku visus suskaičiuoti ir įvardyti, taigi tai išties didžiulė gausa), už santykius su artimais žmonėmis, už aiškų protą, už dvasios atliepimą ir dalyvavimą jūsų gyvenime, už tai, kad šviečia saulė, ir taip toliau, ir taip toliau… Dėsnis yra toks: į ką nukrypsta dėmesys, tai ir didėja, o kas negauna dėmesio, tas mažėja, ta realybė traukiasi. Visai gerai susidaryti dalykų sąrašą, už kuriuos esate dėkingi. Dėkingumas atveria gerovės vartus. Juk mes irgi nieko nenorime duoti nedėkingam žmogui, ar ne? Kodėl? Nes nedėkingumas atstumia. O dėkingumas traukia, nes tai yra meilės forma (vėlgi nereikėtų sieti dėkingumo su manipuliavimu, todėl „neprisikabinkite” prie dėkingų žmonių ir „neprikabinėkite” jų prie savęs, palikime dėkingumą laisvą).
  5. Puoselėkite Žemę, švarinkite, gražinkite ją: auginkite gėlės, sodinkite medžius, globokite gyvūnus. Rūpinkitės, puoselėkite tai, kas priklauso jums ir nuo jūsų. Žmogus, atsainus savo aplinkai, atstumia ir gerovę (bent jau materialią). Tai logiška: jei nesirūpini tuo, ką turi, tai kam tau daugiau?
  6. Atsikratykite varguolio pozicijos: tai nereiškia švaistytis pinigais  ar pulti į avatiūras, gyvenant ne pagal pajamas. Galima gyvenant kukliai išlikti oriam, džiugiam, kūrybingam ir laisvam, ir galima turint tūkstančius nuolat dejuoti ir jaustis elgetai. Taigi geriau yra pasakyti: „Skirstau savo laiką, dėmesį ir resursus taip, kaip man geriausia. Esu dieviška dvasia. Ką pasirenku, tą ir kuriu. Ugdausi tai, ką noriu ugdytis. Džiaugiuosi tuo, ką turiu. Jei iškyla problemų, surandu joms sprendimą.”  Tai reiškia prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.  Ką žmogus dažnai kartoja, tą ir realizuoja. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ką kalbate ir mąstote apie save ir apie pasaulį, apie savo galimybes arba negalimybes.

Teigiami Jaučio bruožai

Darbštumas, praktiškumas, metodiškumas, nuoseklumas, atkaklumas, stabilumas, patikimumas, padorumas, meilė ir ištikimybė, gebėjimas pritraukti ir puoselėti gerovę, kurti komfortą, grožį savo aplinkoje, blaivus protas, taikumas.

Neigiami Jaučio bruožai

Gobšumas, savanaudiškumas, rambumas, perdėtas materializmas, pavydas, persivalgymas. Na, kaip matome, jų daug mažiau…

Tad leiskime Saulei, keliaujančiai Jaučio – meilės, harmonijos ir gerovės ženklu – sutaikyti mus su gerove, atnešti taip ilgai lauktą meilę, kūno ir sielos harmoniją bei padėti tvarkyti žemiškuosius reikalus. Sodinti sodus, sutvarkyti finansus, spręsti materialias problemas, kur jas reikia spręsti, remiantis blaiviu protu ir mylinčia širdimi, padorumu, atsakomybe ir darbštumu.

Paprašykime Saulės padėti atsispirti jautiškoms ydoms, neharmoningai raiškai – gobšumui, perdėtam materializmui, pavydui – ir auginti jautiškąsias dorybes – meilę žemei, darbštumą, rūpestingumą, praktiškumą, gebėjimą kurti grožį ir gerovę. Puoselėkime Žemę, atsiverkime jos dovanoms. Žmogui skirta turėti gerovę ir gyventi harmonijoje. Pirmiausia svarbu leisti tai sau savo sąmonėje, tada pasaulis padės tai realizuoti. To visiems ir linkiu.