Savo puslapyje raginate užduoti galimai daug kam aktualius klausimus. Man būtų įdomu išgirsti, kaip jūs traktuojate astrologiją – ar ji kalba apie neišvengiamus gyvenimo procesus, ar tai, ką galima / reikia keisti pačiam savo valios pastangomis? Panašu, kad į astrologiją dažnai žmonės remiasi bejėgiškais gyvenimo momentais, kai yra linkę atsiduoti likimui, ir mažiau linkę dėti pastangas, jog kažkas keistųsi. Koks astrologijos santykis su tokiu fatalizmu? Kam ji skirta apskritai? Manau, kad sau šiokį tokį atsakymą turiu, vis tik įdomu būtų išgirsti Jūsų poziciją, jei klausimas pasirodys aktualus ir ne pernelyg „pirmokiškas” 🙂 Dėkoju už įkvepiančią konsultaciją!

Guoda

Tokį klausimą girdžiu gan dažnai. Ar likimas nulemtas, ar galima jį pakeisti? Koks tokiais atvejais astrologijos vaidmuo?  Kuo ji gali ar kuo negali padėti? Skatinu svetainėje užduoti klausimus, tai pasistengsiu į juos atsakyti, kaip aš tai suprantu, neprenduodama į vienintelę teisingą nuomonę.

Požiūrių į astrologijos, likimo ir laisvės santykį gali būti įvairių – jis priklauso ir nuo astrologijos mokyklos, tradicijos, ir nuo astrologo brandos bei pasaulėžiūros. Tie požiūriai – nuo fatalistinio iki visiškai laisvo.

Kam skirta astrologija?

Mano požiūriu, astrologija gali ir turi padėti žmogui tapti laisvesniam, sąmoningesniam, ji neturi gąsdinti, bauginti, tačiau atverti, parodyti žmogui jo  savybes  (stiprybes ir silpnybes), galimybes ir rizikas, evoliucijos kryptį, optimalius ryšius ir mainus su pasauliu.

Astrologija, remdamasi tūkstantmečių stebėjimais bei sukauptomis žiniomis, analogija tarp makro ir mikro sistemų (visata-žmogus), turi raktus, kurių stinga psichologijai ir filosofijai (esu universitete studijavusi abi, tad galiu palyginti): ji gali paaiškinti, kodėl, pavyzdžiui, vidurio amžiaus krizė yra būtent 36-42 metų, kokia jos priežastis, kokios svarbiausios to laikotarpio užduotys, kokie galimi jų sprendimo harmoningi ir neharmoningi būdai. Padėdama geriau pažinti save ir pasaulį, ji atveria galimybes tapti sąmoningesniam, geriau suvokti ir realizuoti savo gabumus, stiprybes ir transformuoti silpnybes.

 K.Jungas, analitinės psichologijos kūrėjas, moderniosios psichologijos ir psichoterapijos tėvas, domėjosi astrologija ir ją pritaikė archetipų teorijoje bei žmogaus psichikos analizei.

Astrologija susijusi Urano planeta bei Vandenio zodiako ženklu, kurie ir išreiškia laisvę, vadavimąsi iš apribojimų, sąlygotumų, atveria pasirinkimo galimybes, daugiavariantę erdvę. Ką su tomis žiniomis žmonės (ir astrologai), priklauso, kaip minėjau, nuo jų brandos, sąmoningumo, bazinių vertybių ir pasaulėžiūros.

Fatalizmas ir laisvė

Šiuolaikinė vakarų astrologija linkusi teigti, kad likimas – tai charakteris: „Nori keisti likimą – keisk charakterį”. Nori pažint savo likimą, pažink savo charakterį. Didelė dalis tiesios tame yra. Tačiau galėčiau pridėti, kad likimas (ir charakteris) yra sąlygotas karminių įpročių bei įdirbių. Juk ir pats žodis „karma” reiškia veiksmas.

Man sunku būtų paaiškinti ir astrologijos, ir apskritai bet kokį vyksmą vieno gyvenimo rėmuose. Kodėl vienas drąsus, kitas bailus, vienas tvirtas, kitas švelnus? Kartais tie įdirbiai – lyderio, vadovo, kūrėjo ar bailiuko – juk matomi net nuo kūdikystės. Nuostabu tai, jog astrologija duoda raktus juos aptikti, išaiškinti.

Kita vertus, yra latentinių, neišnaudotų gebų, kurias galima pažadinti. Juk smegenų ne visą potencialą išnaudojame (kiek, sakoma, 7 procentus?). Horoskopo – taip pat panašiai. Mano nuomone, astrologo paskirtis – padėti padidinti tuos realizacijos procentus.

„Astrologija yra per daug neaprėpiama – ir matematiškai, ir filosofiškai, – kad ją perprastų žmonės, kuriems trūksta gilios įžvalgos. Žmogus gimsta dieną ir valandą, kai dangiškieji spinduliai tobulai dera su jo karma. Jo horoskopas yra iššūkį metantis portretas, rodantis nekintančią žmogaus praeitį ir galimą ateitį. Aiškiai danguje gimimo metu įrašyta žinia neįtvirtina žmogaus likimo – praeities gėrio ar blogio pasekmės – o skatina žmogų išsivaduoti iš tos vergijos. Kuo daugiau žmogus suvokia savo vienybę su dvasia, tuo jis mažiau priklausomas nuo materijos,” – teigė vienas žymiausių indų astrologų bei dvasinių mokytojų Šri Juktešvaras.

Tačiau paklaustas, kodėl savo mokiniui vis dėlto pataria nešioti astrologinę mineralų apyrankę, jis atsakė: „Tik tikslą pasiekęs keliautojas gali išmesti visus žemėlapius”. O horoskopas juk ir yra toks žemėlapis. Prietaringi ir riboti požiūriai neturėtų trukdyti juo naudotis, bet atsirinkti – ką ir kaip.

*Indų išminčių astrologijos (ir astronomijos) žinios stebėtinos – Vedų astrologiniuose tekstuose („Džiotiš”) yra užuominų, jog indai 3000 metų prieš Kristų žinojo apie heliocentrinį Saulės sistemos planetų sukimąsi, ekliptikos įstrižumą, sferinę Žemės formą, Paukščių Tako sandarą, gravitaciją ir daug kitų dalykų, Europai nežinomų (ar užmirštų) iki Koperniko laikų. Neabejotinai jų žinios apie dvasios dėsnius bei žmogaus prigimtį, jo likimo vingius ne mažiau gilios. Plačiau apie tai galite perskaityti žymiojoje P.Joganandos knygoje „Jogo autobiografija”.

Karminiai taškai astrologijoje

Astrologijoje yra fiktyvūs taškai (ne planetos, bet matematinėmis formulėmis apskaičiuojami taškai, susiję su santykiu tarp planetų orbitų – Karminiai Mėnulio mazgai, Juodieji ir Baltieji Mėnuliai), išreiškiantys tam tikrus karminius algoritmus. Apskritai, sakyčiau, astrologija – algoritmų, ciklų ir ritmų mokslas, padaręs jų patikrinimą per tūkstančius metų. Va, kaip juos traktuos, kaip akcentus sudės astrologas ar kaip reaguos į tą informaciją žmogus, jau kitas reikalas. Tačiau turbūt panašus pritraukia panašų: ko žmogus ieško, tą ir randa. Juk nuo seno buvo sakoma, kad gydytoją ir astrologą reikia rinktis asmeniškai, kad turi būti tarpusavio suderinamumas. Vienas iš jų labai artimai liečiasi prie kūno, kitas – prie sielos.

Apie karmos dėsnį, jos rūšis rasite čia:

Kodėl astrologiją kai kurie painioja su burtais?

Astrologija nėra burtai, nors kai kurie žmonės būtent to ieško, kreipdamiesi į astrologą. Kodėl? Na, prie to prisideda ir kai kurie astrologai, kurie užsiima abiem dalykais iš karto. Tačiau dažnai turbūt dėl to, kad atsigręžti į dvasią, jos dėsnius žmogų paskatina sunkūs gyvenimo įvykiai, baimės. Natūralu, kad tada ieškoma tiesiog, kaip nusimesti tą skausmą, tą problemą. Tačiau ji turi priežastis, visų pirma – žmoguje. Norint pakeisti padėtį, reikia keistis pačiam. Astrologas gali ir turėtų suteikti žinių, susivokimo apie priežastis, kodėl taip yra, kaip ir kada tai geriausia daryti tuos pokyčius, ką reikėtų keisti, kurlink nukreipti savo dėmesį, pastangas, kaip geriausiai realizuoti savo potencialą.

Tačiau geroji žinia ta, kad evoliucionuoti, tobulėti, bendrauti su dvasia, su savo siela, siekti dėsnių pažinimo galima ne tik per baimę ar netektis, bet ir per sąmoningumą. Tai labai viltinga.

Taip, yra astrologijoje ir astromagijos lygmuo, tačiau tai jau kitas klausimas. Magija, paprastai pasakius, yra darbas energijų lygmenyje. O planetų padėtys ir aspektai tai juk irgi yra energija. Ir su tuo galima dirbti, transformuojant taip pat ir savo likimą. Tačiau tokiam darbui reikia išugdytos etikos, sąmoningumo, jautros energijoms. Tačiau visų pirma – aiškaus moralinio pagrindo, atsispyrimo manipuliacijoms, kitaip tai duos daugiau žalos nei naudos.

Astrologija – menas ar mokslas?

Nuo antikos laikų tai drauge ir menas, nes reikalauja ne tik žinių, bet ir išlavintos įžvalgos, gebėjimo analizuoti ir sintezuoti informaciją, diagnosto intuicijos. Ne veltui astrologija antikoje turėjo savo mūzą Uraniją, kuri buvo drauge ir astrologijos, ir geometrijos mūza. Taigi, tai tikslusis mokslas, ne mažiau susijęs su geometrija, matematika nei su astronomija. Tačiau jis aprėpia  ir filosofiją, ir psichologiją, ir gebėjimą girdėti „sferų muziką”. Astrologai kartais pajuokauja, kad visi astronomai studijuoja astrologiją, tik nedrįsta prisipažinti. Iš savo praktikos galiu tai patvirtinti – esu mokiusi ir konsultavusi ne vieną fiziką ar astronomą.

Kodėl astrologijos studijos ilgalaikės?

Kodėl astrologija toks „ilgalaikis” mokslas? Iš esmės jo studijoms reikia kur kas daugiau nei universiteto penkeri metai. Žymiausias šiuolaikinis persų astrologijos (Avestos) atstovas P.Globa teigia, kad 100 horoskopų analizė reikalinga „pradedančio mokinio” statusui. Reiklokas požiūris, ar ne?

Sudėtingumas slypi tame, jog astrologinėje sistemoje yra labai daug duomenų ir dedamųjų, kuriuos reikia ištyrinėti ir atsirinkti tam tikrą instrumentų komplektą (tikėtis naudoti visus būtų naivu ir paviršutiniška). Gautus įvairiais analizės būdais duomenis sujungti ir traktuoti reikia ir  patirties, ir gebėjimo derinti analizę, sintezę bei intuiciją.

Astrologas panašiai kaip gydytojas: jis turi turėti daug žinių, daug patirties, praktikos ir diagnosto nuojautą, gebėjimą sujungti tą informacijos gausą į vientisą vaizdą. Bet tai labai įdomus ir įkvepiantis mokslas!

Kita vertus, bazinius astrologijos dėsnius galima perprasti gan greitai ir pritaikyti savo gyvenime, nes jie logiški ir akivaizdūs. Manau, astrologijos pradžiamokslio, kaip kadaise, reikėtų mokyti mokyklose – tai gerintų ir savitarpio supratimą, santykius šeimoje ir visuomenėje, ir savo potencialo aptikimą, ir gilesnį žvilgsnį į pasaulį apskritai. O dabar, vis labiau įsigalinčioje Vandenio epochoje, tai ypač svarbu.