Birželio 21d. 09:40 val. bus jaunatis Vėžyje ir tuo pat metu Saulės užtemimas. Ši jaunatis ypatinga, nes su ja sutampa keletas svarbių įvykių: Saulės perėjimas į Vėžį (21d. 00:44val.) ir netrukus jos užtemimas Vėžio 1-ajame laipsnyje. Užtemimas yra lyg programų perjungimas, kai galimas perprogramavimas, perėjimas į naujas vėžes, pamatymas situacijos šviežiai, įėjimas į naują etapą, kita vertus, Merkurijus judės Vėžiu retrogradiškai, versdamas peržiūrėti praeities aktualijas, susijusias su Vėžiu.

Kokios Vėžio aktualijos?

Visų pirma susijusios su šeima, kūdikio pradėjimu, gimdymu, motinyste. Šios temos dabar keliasi dažniau nei įprastai. Didelė galimybė gauti čia naują žvilgsnį bei naują informaciją, išsivaduoti iš senų karminių apsunkinimų. Tai gražiai atliepia ir Vėžio pirmojo laipsnio simbolika:  „Jūrininkas pasiruošęs iškelti naują vėliavą vietoj senos”. Vėliava – tai vertybės, idealai. Taigi prieš užtemimą (ir jaunatį) svarbu, viena vertus, padaryti atgailą dėl nusižengimų gyvybei – kūdikiams, motinoms, motinystei, – kad būtų galima  atsigręžti į ją naujai, pagarbiai, su meile ir švelnumu. Kita vertus, išreikšti ne tik norą, bet ir ketinimą gyventi kitaip – be kaltės, senų nuoskaudų, įsižeidimų ar įžeidimų. Atsiprašymas ir atleidimas yra drauge ir būdas pradėti naujai, išsivaduoti iš praeities sunkio, traumų ir užtamsėjimų.

Kita tema – namai, nekilnojamasis turtas, gimtinė. Norint turėti namus, ir jaukius namus, reikia daug švelnumo, rūpestingumo, kantrybės. Nekilnojamasis turtas, viena vertus, suteikia saugumo, stabilumo, kita vertus, nemėgsta skubėjimo, neatsakingumo, jo reikalai vyksta gan lėtai. Šiuo metu gali kilti klausimai, susiję su nekilnuojamuoju turtu, ateiti pasiūlymai, sprendimai, pokyčiai, nauja informacija, kai reaguoti reikia gan greitai. Vis dėlto svarbiems sprendimams geriausia palaukti liepos vidurio (po liepos 5d. Mėnulio užtemimo, kuris iš užbaigs šį užtemimų laikotarpį).

Norint išspręsti problemas, reikia suvokti savo poreikius,  – kas tenkina ir norite tęsti, o kas ne ir ką reikėtų keisti, koreguoti.

Kokius klausimus būtų pats laikas išsikelti?

• Kas tau yra namai? Ką darai, kad juos turėtum? Ką darai, kad jų neturėtum?
• Tu nori šeimos ar bijai? Šeima tau parama ar našta? Kodėl?
• Kokius jausmus kelia naujos gyvybės atėjimas? Kodėl? Sąžiningai atsakyk.

Suvokus atsakymus, galima su tuo darbuotis sąmoningai, bet labai svarbu būti sąžiningam sau pačiam.

Vėžio vertybės

Raktas į šeimos, namų gerovę, sėkmingą motinystę yra teigiamos Vėžio savybės – švelnumas, jautrumas, tyrumas, atlaidumas, rūpestingumas, pagarba gyvybei, gebėjimas kurti jaukumą, saugumą. Tokia Vėžio meilė ir jėga, tokį žmogų ypač myli ir palaiko Pasaulio Motina. Na, ir gamtoje Vėžiai gyvena tik skaidriame vandenyje, tad vidinė ir išorinė švara, tyrumas – svarbus dalykas.

Gyvybė – šventas dalykas. Namai – šventas dalykas. Šeima – šventas dalykas. Tą reikėtų suprasti, norint turėti laimingą šeimą, jaukius namus.

Neigiamos Vėžio savybės – bailumas, perdėtas sentimentalumas, nuotaikų permainingumas, įsižeidimai ir nuskaudos, užsidarant savyje ir taip tarytum baudžiant artimuosius, na, ir visą pasaulį. Iš tiesų taip kenkiama visų pirma sau pačiam.

Kaip geriausiai sutikti jaunatį (ir Saulės užtemimą) Vėžyje?

• Susitvarkyti namus, apvalyti aplinką, sukurti jaukią atmosferą.
• Pasirūpinti šeima, skirti dėmesio partneriui, vaikams, sukurti šeimą bendriems pusryčiams, pietums, nuoširdžiai pasidžiaugti vienas kitu, pagirti, išreikšti meilę, švelnumą.
• Skirti meilės, dėmesio taip pat ir naminiams augintiniais – kad visi būtų pamaitinti, paglostyti, pakalbinti.
• Maldose ar meditacijose kreiptis į Pasaulio Motiną, motiniškąjį dieviškąjį pradą toje tradicijoje, kuri jums artimiausia ir tais vardais, per kurius ją geriausiai pažįstate – kaip į Mariją, Tarą, Lakšmę, Sofiją, į Didžiąją Deivę ar tiesiog į Didžiąją Mamą, Kosminę Motiną.
• Pasidžiaugti gamta, pabūti prie vandens, išsimaudyti, puoselėti augalus.

Jaunaties Vėžyje meditacija

Tyliai tyliai tylutėliai. Tu man pasakyk: nori meilės? Jaukumo? Namų? Tu nori baso vaiko tipenimo per žolę. Tu nori tylių vakarų verandoj su žvilgsniu, nukrypusiu į saulėlydį, saldaus vakaro nuovargio, rytmečio kavos, mylimo žmogaus žvilgsnio, prisiglaudimo, žiogų svirpimo, aksominio vėjo kuždesio, pažado, kad viskas bus gerai. Tu nori žmoniškos Žemės, vaiskaus dangaus, pavasario žalumos šilko ir  vasaros naktų aksomo? Mylimojo kuždesio į ausį. O gal tai vėjas, gal vėjas, kas žino?

Tu nori palaimos, palaimingos būties. Nori? Sau. Artimiesiems. O tolimiesiems – tiems, už kaimynų tvoros? Irgi juk, ar ne? Dar toliau, ir dar toliau… Už dar vienos tvoros, antros, trečios. Kur tik eisiu, kur bekeliausiu, ką besutiksiu, tegul jie bus laimingi. Visi žmonės. Visi visi. Visi kūdikiai, tursenantys savo dar netvirtomis kojytėmis, tikrinantys žemės tvirtumą, tie neseniai atkeliavę Žemėn kosmonautai. Nuostabiosios nėštuolės, praplaukiančios pro šalį didingai, švelniai ir paslaptingai tarsi meilingi kosminiai laivai, atnešantys naują gyvybę į Žemę. Iš kur, iš kokių kosmoso platybių? Dievo gilybių, gelmių. Kaip pražysta ta gyvybės paslapties gėlė? Šventa gyvybės paslaptis. Nuostabi gyvybės upė, tekanti per mane, per tave, per… Ir gerai, tegul teka, tebūnie palaiminta tavyje, manyje, mumyse… Tebūnie palaiminti visi tėčiai ir mamos, vaikai ir seneliai, tebūnie palaiminti protėviai, nuostabusis protėvių medis, sujungiantis su amžinybe… Tebūnie palaiminta praeitis ir ateitis, ir amžinoji dabartis. Amžinai tebesitęsianti dabartis. Tebūnie. Tebūnie palaiminti visi žmonės – visur ir visada.

O katė, slenkanti ties kaimynų tvora? O tas smėly besitaškantis žvirblis? Tas nuostabus gyvūnų pasaulis – ar jis nevertas palaiminimo? Kas būtų Žemė, jei jos erdvės neužpildytų paukščių giesmių ir skrydžių ažūras, žiogų ir varlių koncertai, katės murkimas, ištikimas šuns žvilgsnis, delfino džiugus šokis vandenyne, panteros paslaptingas grakštumas  ir driežo viražai dykumos smėlyje. Kas jie, šie nebylieji tavo draugai, bendrakeleviai? Ir ar iš tiesų nebylieji, ar dar neišmokai jų išgirsti? Ar jau pribrendai bendrauti su nuostabiąja gyvūnų karalija, su kuria daliniesi Žemę. O manei, kad ji tik tavo? Ne? Tai apglėbk visą Žemę ir palinkėk jai ramybės, palaimos Apglėbk ją kaip nuostabią savo mamą, kaip nuostabius savo gyvuosius sakraliuosius namus su visom karalijom – žmonių, gyvūnų, augalų  ir mineralų. Taip, taip – jie irgi gyvi. Pasveikink planetas ir Saulę danguje. Žvaigždes ir varles, upes ir žiogus, kūdikius ir vaivorykštes. Visa gyva, visa šventa. Visa gyvena. Tebūnie.

Tebūnie palaimintos visos gyvos būtybės, esančios rytuose ir vakaruose, šiaurėje ir pietuose, viršuje ir apačioje. ir centre. Kur eisiu, kur bekeliausiu, tegul būtybės būna laimingos, teklesti gyvybė, tesidžiaugia, tespinduliuoja. Tebūnie palaiminta gyvybė tavyje, manyje, mumyse. Tegul nusiplauna tai, kas pasenę, nereikalinga, teišsiskaistina, teišsityrina. Paprašyk Pasaulio Motiną,  Didžiąją Mamą, sugrąžinti tau tyrumą, apvalyti, nuprausti nešvarumus, išgydyti tavo žaizdas.  Mūsų žaizdas, Žemės žaizdas. Paprašyk globoti ir  saugoti. Tave, mane, pasaulį, visas jo karalijas. Dabar ir visada.

Gražios jaunaties Vėžyje.