Pavasario lygiadienis būna kovo 20-21d., kai Saulė įžengia į pirmąjį Avino laipsnį, arba, kitaip sakant, kai naktis susilygina su diena. Nuo to momento diena taps ilgesnė, šviesos augs iki vasaros solsticijos. Per lygiadienius nusistovi tobula harmonija: diena ir naktis visiškai lygios, abu pusrutuliai gauna vienodai Saulės šviesos, tad tai yra svarbus momentas pusiausvyros išlaikymui. Visose dvasinėse tradicijose šventės bazuojasi aplink lygiadienių ašį – tai bendras mums visiems, Žemės gyventojams, ciklas. Mitologijos tyrinėtojas M.Eliadė, rašydamas apie sakralią ir profanišką laiko sampratą, teigė, kad norint išlaikyti tvarką ir harmoniją keturis kartus per metus reikia sustoti, t.y. sustabdyti rutiną, skirti laiko apmąstymams ir pereiti iš profaniško į sakralų laiką – tam ir skirtos pagrindinės metų šventės.

15-20 –  apsivalymo dienos

Skaičiuojant Saulės metus yra 12 mėnesių po 30 Saulės dienų, pradedant būtent nuo pavasario lygiadienio. 5 likusios dienos yra vadinamos nulinėmis. Jos netinkamos naujiems darbams, o skirtos visokeriopam apasivalymui, skolų grąžinimui, giliam vidiniam darbui, pasiruošiant naujiems Saulės metams. Nulinės dienos 2020 metais yra 15-20 dienos. 21-oji yra pirmoji Naujųjų Saulės metų diena.

Dramblio metai pagal Avestą

Avestiečiai turi 32 metų ciklą, kur kiekvieni metai susieti su vienu iš 32 toteminių gyvūnų, išreiškiančių metų charakteristiką, jų tendencijas. Šiemet, Saulei patekėjus Avine, prasidės Dramblio metai. Ką gi Avestos astrologinė tradicija, viena seniausių, sako apie šiuos metus?

Šie metai globojami Dieviškosios ugnies sargo, Tai atpildo metai, Dieviškojo įstatymo metai, juose svarbu stabilumas, rimtis, išlaikyti avo fundamentą, neleisti jo pakirsti. Sakoma, joj jei ta šventa ugnis, šventi įstatymai pažeidžiami, tais metais galimi gausūs ugnikalnių išsiveržimai, žemės drebėjimai.

Gerąja prasme tai žmonių susitelkimo, vieningumo, išminties įgijimo metai, svarbu gerbti šeimą, tradicijas, būti solidariems. Blogąja – galimo supanikavimo ar apsigavimo per smulkmenas, tiek jų nepamačius ar nuvertinus,  tiek neteisingai įvertinus, išdidinus, tad svarbu nesiblaškyti, nepasiduoti baimėms, įtarumui ir vis dėlto nepražiūrėti esminių dalykų. Dramblys kartais išsigąsta mažos pelytės, nors galėtų puikiai su ja susidoroti, jei pamatęs pasitelktų sveiką protą ir ramybę: juk jis didelis ir išmintingas gyvūnas.

Šios rekomendacijos atliepia tiek sankaupai Ožiaragyje, skatinančioje laikytis rimties, atsakomybės, bazinių vertybių, fundamento, tiek Karminiam kylančiam Mėnulio mazgui, skatinančiam mokytis laikytis tradicijų, na, o nuo birželio pradžios, jam perėjus į Dvynius, raginančiam mokytis, analizuoti, bendrauti, dalytis informacija.

Kaip geriausiai pasitikti  Naujus Saulės metus?

Persai švenčia naujuosius metus, susijusius su Saulės  įėjimu į Avino zodiako ženklą,  per Pavasario lygiadienį.  Yra graži tradicija pasitikti tekančią Saulę, atgaivinti ryšį su ja, paprašyti globoti, prisiminti savo prigimtį – šviesos prigimtį. Šiemet tai būtų 21d., 6val. Na, jei nenorite taip anksti keltis, tiesiog atsibudę pasveikinkite Saulę, pabendraukite su ja. Tokį patį pasveikinimą galima daryti ir jaunaties Avine metu, kuri bus 28d., 11:28val. Kodėl? Nes Saulė tokioje stiprioje pozicijoje būna du kartus per metus: Liūte ir Avine. Taigi dabar geriausias metas susiderinti su ja, pasisemti jos energijos, nes Saulė – tai meilė, džiagsmas, kūryba ir, svarbiausia, sąmoningumas.

Pavasario lygiadienio ir Jaunaties Avine meditacija – Saulės meditacija

Atsigręžk į Saulę. Pasistiebk į Saulę. Kvėpuok Saule. Atsisėsk Saulės atokaitoje, leisk sau būti Saulės atokaitoje. Pasitik Saulę, susiderink su jos ciklais. Saulė – tavo mama ir tėvas. Tavo šaltinis. Tavo namai. Kaip rašytum savo kosminį adresą? Paukščių takas, Saulės sistema, planeta Žemė. Ir paskui jau – valstybė, ir paskui jau – miestas, gatvė, ir paskui jau – vardas, pavardė.

Esi Saulės vaikas, Saulės dukra. Tai ir maitinkis, ja kvėpuok ja, gyvenk su ja. Nebijok. Nebijok jos, mylėk. Pasveikink šventąją Saulę, išsklaidančią tamsą, sušildančią, nušviečiančią, ištirpdančią baimės šešėlius, košmarų pabaisas, panikos šmėklas. Jos tiesiog ištirpsta Saulės šviesoj. Toks dėsnis. Tokia tvarka. Tokia Saulės galia. Ir meilė. Ir jos begalinis dosnumas – dovanoti, dovanoti, dovanoti. Ji buvo, kai gimė Žemė, kai grumdėsi jos gelmės, kai gimė kalnai ir dinozaurai. Ji švietė epochoms  ir imperijoms gimstant ir baigiantis. Ji švietė prieš katastrofas ir po jų, ji šviečia per šventes ir kasdien. Ji šviečia su begaliniu dosnumu. Tad neužsiverk nuo jos – kvėpuok ja, mokykis iš jos. Mokykis iš jos. Mokykis iš jos.

Atsisėk saulėkaitoje, įsitaisyk patogiai, bet nesukniubk.  Išsitiesk. Ištiesk nugarą, pajusk savo ašį. Leisk sau kvėpuoti ta ašimi. Įkvepiu iš Saulės šviesą ir leidžiu jai tekėti ašimi žemyn. Leidžiu pripildyti mane. Pajusk savyje auksinius Saulės spindulius – nesvarbu, matosi Saulė pro debesis ar ne. Pamatau, kaip užsipildau gintarine Saulės šviesa. Mylinčia Saulės šviesa. saulės atokaitos šviesa, šiluma. Pajuntu, kaip kiekviena ląstelė užsipildo, suvibruoja, prisiminusi tą Saulės dažnį. Jai tai patinka – gyventi tuo dažniu, vibruoti juo – kaip vaikui, atpažinusiam mamą.

Maudausi Saulės šviesoje ir leidžiu kiekvienai savo kūno ląstelei maudytis joje, leidžiu joms sušvytėti, leidžiu sau švytėti. Leidžiu sau juoktis ir leidžiu joms juoktis. Pamatau, kaip juokiasi mano ląstelės kaip kūdikiai Saulėje. Saulė juos kutena ir jie krykštauja iš džiaugsmo.

Nieko tokio, kad tu ne vaikas. Bet vaikas vis tiek. Saulės vaikas. Kiek tau palyginus su ja? Su jos milijonais milijardais metų? Kūdikis:) Tai ir leisk sau juo būti. Leisk sau krykštauti Saulėje, gerti, siurbti ją į save. Ištirpdyti, užtamsėjimus, bėdas, ligas, abejones. Pamatyk, kaip tai ištirpsta gintarinėje Saulės šviesoje. meilingoje Saulės šviesoje, kurioje viskas buvo, yra ir bus gerai. Kurioje visiems ir viskam yra vietos meilei, augimui, buvimui, kur nėra, tiesiog nėra vietos tamsai, nykimui, kur to tiesiog nėra,. NĖRA. Pasirink būti Saulėje, jos resursai begaliniai, jos meilė begalinė, net kai jos, rodos, nėra, ji vis tiek yra. Ir giliausioje naktyje, giliosioje tamsoje – ji yra, tik iliuzija, kad nėra.

Kvėpuoju Saule, leidžiu jos meilei, jos jėgai, jos kūrybai augti mano gyvenime, gyvenu kartu su ciklais, su gamta – ne prieš. Leidžiu jos spinduliams keliauti per mane, nukeliauti į Žemę per mane, leidžiu sau gyventi jos gintarinėje šviesoje, jos auksinėje šviesoje, mylinčioje šviesoje, jos sąmonės šviesoje. Leidžiu Saulės sąmonei bendrauti, atsiveriu jai, pasveikinu. Leidžiu Saulei pažadinti Saulę manyje, leidžiu sau suspindėti kaip Saulytė. Kvėpuoju – Myliu – Gyvenu – spindžiu. Ne kam nors, ne kodėl nors -. su Saule, per Saulę, kaip Saulė –  tiesiog, visiems, visur, visada.

Gerų, palaimingų naujų Saulės metų!