© All rights reserved.
Astrodaiva Astrodaiva
  • Pradžia
  • Apie
  • Astro pagrindai
  • Dienoraštis
  • Stovykla
  • Kursai, vebinarai
  • Vebinarų įrašai
  • Konsultacijos
  • Kontaktai
  • EnglishEnglish
Astrodaiva

Tai paradoksas, kad esame mokomi įvairių dalykų, bet nestudijuojame bazinių dėsnių. O jie persmelkia viską – fiziką, chemiją, matematiką, dvasines bei socialines patirtis. Nuo šių universalių dėsnių, manau, ir turėtume pradėti, norėdami vadinti save bent kiek sąmoningais. Šie dėsniai žinomi nuo senovės, pagal senovės egiptiečių ir graikų tradiciją jie pateikiami „Kibalione”.

Kokie gi tai dėsniai, baziniai principai?

1.Proto principas

Viskas yra protas, visata yra sukurta proto.

Tuo norima pasakyti, kad mintis, sąmonė sukuria visa. Tas pats kalbama ir budistiniuose šaltiniuose – pasaulis yra maja, iliuzija, sukurta sąmonės.

2.Vibracijos principas

Nieko nėra ramybės būsenoje: viskas juda, viskas vibruoja.

Tai reiškia, kad nieko nėra ramybės būsenoje: juda ir atomai, ir visatos. Net ir stovėdami vietoje mes skriejame drauge su savo planeta milžinišku greičiu, o ši – skrieja drauge su galaktika. Taigi nevibravimo būsena neįmanoma. Kita vertus, judėjimas sukuria tam tikrą dažnį, nuo jo priklauso būties kokybė bei jos suvokimas.

3.Analogijos principas

Kaip viršuje, taip apačioje. Kaip apačioje, taip viršuje.

Tai vienas iš svarbiausių principų, padedantis suvokti visus mokslus: mikro ir makro sistemos yra panašios, viena kitą atkartojančios (vėlgi galima prisiminti visatos ir atomo sandaros analogiją: kaip visatoje apie šviesulį sukasi planetos, taip atome aplinkui branduolį elektronai).

4.Poliariškumo principas

Viskas yra dvilypu, viskas turi savo polius, priešybes. Priešybės yra vienodos prigimties, tik skirtingo laipsnio. Visus paradoksus galima suderinti.

Štai balta ir juoda atrodo priešingybės, bet abi yra spalva. Balta yra vienas polius, juoda-kitas. Jei lyginsime kelias baltas ar kelias juodas spalvas, pamatysime, kad jos yra išsidėsčiusios toje pačioje skalėje. Pilka palyginus su balta, atrodys beveik juoda. O palyginus su juoda – balkšvoka.

5.Ritmo principas

Viskas turi savo potvynius ir atoslūgius, visi reiškiniai randasi ir išnyksta. Švytuoklės  judėjimas į dešinę tolygus švytuoklės judėjimui į kairę.  Ritmai kompensuojasi.

Bangavimas būdingas ne tik vandenynui, ne tik muzikai, bet ir biržos kreivėms. Pakilimo laikotarpį seka krizė ir taip toliau. Europos kultūros raidoje taip pat tai galime matyti: po proto suabsoliutinimo, racionalizmo seka emocijų sureikšminimo laikotarpis (pavyzdžiui, po Švietimo epochos – romantizmas, po to – realizmas ir t.t.). Taip švytuoja švytuoklė: protas-jausmai, protas-jausmai.

6.Priežasties-pasekmės principas

Kiekviena priežastis turi savo pasekmę ir kiekviena pasekmė turi savo priežastį. Atsitiktinumas tėra neatpažintas dėsnio pavadinimas. Yra daug prieštaringų lygmenų, tačiau dėsnio  poveikio niekas neišvengia.

Priežasties-pasėkmės dėsnis rytuose yra žinomas karmos dėsnio pavadinimu (karma reiškia veiksmą). Bet juk tai logiška: jei yra pasekmė, turėjo būti priežastis. Kiekvienas veiksmas neša pasekmes, ir kiekviena pasekmė turėjo prieš tai buvusį ją sąlygojusį veiksmą.

7.Lytiškumo principas

Lytis pasireiškia visur, visose lygmenyse. Visa turi vyriškąjį ir moteriškąjį principus.

Vėlgi rytuose moteriškąjį pradą vadina In, o vyriškąjį – Jan. Tai padeda suprasti, jog lytiškumas persmelkia ne tik gyvūnijos pasaulį, bet ir visus lygmenis. Tai susiję ir su poliariškumo principu.

 

Tai paradoksas, kad esame mokomi įvairių dalykų, bet nestudijuojame bazinių dėsnių. O jie persmelkia viską – fiziką, chemiją, matematiką, dvasines bei socialines patirtis. Nuo šių universalių dėsnių, manau, ir turėtume pradėti, norėdami vadinti save bent kiek sąmoningais. Šie dėsniai žinomi nuo senovės, pagal senovės egiptiečių ir graikų tradiciją jie pateikiami „Kibalione”.

Kokie gi tai dėsniai, baziniai principai?

1.Proto principas

Viskas yra protas, visata yra sukurta proto.

Tuo norima pasakyti, kad mintis, sąmonė sukuria visa. Tas pats kalbama ir budistiniuose šaltiniuose – pasaulis yra maja, iliuzija, sukurta sąmonės.

2.Vibracijos principas

Nieko nėra ramybės būsenoje: viskas juda, viskas vibruoja.

Tai reiškia, kad nieko nėra ramybės būsenoje: juda ir atomai, ir visatos. Net ir stovėdami vietoje mes skriejame drauge su savo planeta milžinišku greičiu, o ši – skrieja drauge su galaktika. Taigi nevibravimo būsena neįmanoma. Kita vertus, judėjimas sukuria tam tikrą dažnį, nuo jo priklauso būties kokybė bei jos suvokimas.

3.Analogijos principas

Kaip viršuje, taip apačioje. Kaip apačioje, taip viršuje.

Tai vienas iš svarbiausių principų, padedantis suvokti visus mokslus: mikro ir makro sistemos yra panašios, viena kitą atkartojančios (vėlgi galima prisiminti visatos ir atomo sandaros analogiją: kaip visatoje apie šviesulį sukasi planetos, taip atome aplinkui branduolį elektronai).

4.Poliariškumo principas

Viskas yra dvilypu, viskas turi savo polius, priešybes. Priešybės yra vienodos prigimties, tik skirtingo laipsnio. Visus paradoksus galima suderinti.

Štai balta ir juoda atrodo priešingybės, bet abi yra spalva. Balta yra vienas polius, juoda-kitas. Jei lyginsime kelias baltas ar kelias juodas spalvas, pamatysime, kad jos yra išsidėsčiusios toje pačioje skalėje. Pilka palyginus su balta, atrodys beveik juoda. O palyginus su juoda – balkšvoka.

5.Ritmo principas

Viskas turi savo potvynius ir atoslūgius, visi reiškiniai randasi ir išnyksta. Švytuoklės  judėjimas į dešinę tolygus švytuoklės judėjimui į kairę.  Ritmai kompensuojasi.

Bangavimas būdingas ne tik vandenynui, ne tik muzikai, bet ir biržos kreivėms. Pakilimo laikotarpį seka krizė ir taip toliau. Europos kultūros raidoje taip pat tai galime matyti: po proto suabsoliutinimo, racionalizmo seka emocijų sureikšminimo laikotarpis (pavyzdžiui, po Švietimo epochos – romantizmas, po to – realizmas ir t.t.). Taip švytuoja švytuoklė: protas-jausmai, protas-jausmai.

6.Priežasties-pasekmės principas

Kiekviena priežastis turi savo pasekmę ir kiekviena pasekmė turi savo priežastį. Atsitiktinumas tėra neatpažintas dėsnio pavadinimas. Yra daug prieštaringų lygmenų, tačiau dėsnio  poveikio niekas neišvengia.

Priežasties-pasėkmės dėsnis rytuose yra žinomas karmos dėsnio pavadinimu (karma reiškia veiksmą). Bet juk tai logiška: jei yra pasekmė, turėjo būti priežastis. Kiekvienas veiksmas neša pasekmes, ir kiekviena pasekmė turėjo prieš tai buvusį ją sąlygojusį veiksmą.

7.Lytiškumo principas

Lytis pasireiškia visur, visose lygmenyse. Visa turi vyriškąjį ir moteriškąjį principus.

Vėlgi rytuose moteriškąjį pradą vadina In, o vyriškąjį – Jan. Tai padeda suprasti, jog lytiškumas persmelkia ne tik gyvūnijos pasaulį, bet ir visus lygmenis. Tai susiję ir su poliariškumo principu.

 

Tai paradoksas, kad esame mokomi įvairių dalykų, bet nestudijuojame bazinių dėsnių. O jie persmelkia viską – fiziką, chemiją, matematiką, dvasines bei socialines patirtis. Nuo šių universalių dėsnių, manau, ir turėtume pradėti, norėdami vadinti save bent kiek sąmoningais. Šie dėsniai žinomi nuo senovės, pagal senovės egiptiečių ir graikų tradiciją jie pateikiami „Kibalione”.

Kokie gi tai dėsniai, baziniai principai?

1.Proto principas

Viskas yra protas, visata yra sukurta proto.

Tuo norima pasakyti, kad mintis, sąmonė sukuria visa. Tas pats kalbama ir budistiniuose šaltiniuose – pasaulis yra maja, iliuzija, sukurta sąmonės.

2.Vibracijos principas

Nieko nėra ramybės būsenoje: viskas juda, viskas vibruoja.

Tai reiškia, kad nieko nėra ramybės būsenoje: juda ir atomai, ir visatos. Net ir stovėdami vietoje mes skriejame drauge su savo planeta milžinišku greičiu, o ši – skrieja drauge su galaktika. Taigi nevibravimo būsena neįmanoma. Kita vertus, judėjimas sukuria tam tikrą dažnį, nuo jo priklauso būties kokybė bei jos suvokimas.

3.Analogijos principas

Kaip viršuje, taip apačioje. Kaip apačioje, taip viršuje.

Tai vienas iš svarbiausių principų, padedantis suvokti visus mokslus: mikro ir makro sistemos yra panašios, viena kitą atkartojančios (vėlgi galima prisiminti visatos ir atomo sandaros analogiją: kaip visatoje apie šviesulį sukasi planetos, taip atome aplinkui branduolį elektronai).

4.Poliariškumo principas

Viskas yra dvilypu, viskas turi savo polius, priešybes. Priešybės yra vienodos prigimties, tik skirtingo laipsnio. Visus paradoksus galima suderinti.

Štai balta ir juoda atrodo priešingybės, bet abi yra spalva. Balta yra vienas polius, juoda-kitas. Jei lyginsime kelias baltas ar kelias juodas spalvas, pamatysime, kad jos yra išsidėsčiusios toje pačioje skalėje. Pilka palyginus su balta, atrodys beveik juoda. O palyginus su juoda – balkšvoka.

5.Ritmo principas

Viskas turi savo potvynius ir atoslūgius, visi reiškiniai randasi ir išnyksta. Švytuoklės  judėjimas į dešinę tolygus švytuoklės judėjimui į kairę.  Ritmai kompensuojasi.

Bangavimas būdingas ne tik vandenynui, ne tik muzikai, bet ir biržos kreivėms. Pakilimo laikotarpį seka krizė ir taip toliau. Europos kultūros raidoje taip pat tai galime matyti: po proto suabsoliutinimo, racionalizmo seka emocijų sureikšminimo laikotarpis (pavyzdžiui, po Švietimo epochos – romantizmas, po to – realizmas ir t.t.). Taip švytuoja švytuoklė: protas-jausmai, protas-jausmai.

6.Priežasties-pasekmės principas

Kiekviena priežastis turi savo pasekmę ir kiekviena pasekmė turi savo priežastį. Atsitiktinumas tėra neatpažintas dėsnio pavadinimas. Yra daug prieštaringų lygmenų, tačiau dėsnio  poveikio niekas neišvengia.

Priežasties-pasėkmės dėsnis rytuose yra žinomas karmos dėsnio pavadinimu (karma reiškia veiksmą). Bet juk tai logiška: jei yra pasekmė, turėjo būti priežastis. Kiekvienas veiksmas neša pasekmes, ir kiekviena pasekmė turėjo prieš tai buvusį ją sąlygojusį veiksmą.

7.Lytiškumo principas

Lytis pasireiškia visur, visose lygmenyse. Visa turi vyriškąjį ir moteriškąjį principus.

Vėlgi rytuose moteriškąjį pradą vadina In, o vyriškąjį – Jan. Tai padeda suprasti, jog lytiškumas persmelkia ne tik gyvūnijos pasaulį, bet ir visus lygmenis. Tai susiję ir su poliariškumo principu.