Liepos pabaigos- rugpjūčio  naktys – tinkamiausias laikas pasižvalgyti į dangų: antrąją vasaros pusę išryškėja  Paukščių takas, aiškiai galime matyti vadinamąjį Vasaros trikampį, daugelio dėmesį patraukia Perseidų lietus. Ką tai reiškia? Kad meteorai pasirodo Persėjo žvaigždyno zonoje. O kur tas Persėjas, kaip jį surasti? Jis yra netoli Kasiopėjos. Štai čia ir prieiname prie pagrindinių dangaus žvaigždynų- orientyrų. Gal bus įdomus juos surasti, keliaujant žvilgsniu naktinio dangaus platybėmis.

Pagrindiniai orientyrai vasaros danguje

Didieji Grįžulo Ratai

Tai svarbus, o nemažai žmonių daliai vienintelis orientyras danguje. Jis matomas ir vasarą, ir žiemą, taigi gera atskaitos sistema. Nuo Grįžulo ratų, pratęsus jų linijas, galima rasti kitus svarbiausius dangaus taškus – sukurti tarytum koordinačių ašį. Pratęsę „vežimo” galutinę liniją septynis kartus, aptiksime Šiaurinę žvaigždę, tą dangaus centrą, aplink kurį šiuo metų sukasi žvaigždynai (senovėje buvo kitaip, nes Žemės ašis žvaigždynų atžvilgiu per laiką pasislenka – tas procesas, kurio ciklas 26000 metų, vadinamas precesija). Tai palyginus neryški žvaigždė, bet labai svarbi. Nuo jos prasideda Mažieji Grįžulo ratai. Nuo Šiaurinės atidėję dar tokį patį atstumą rasime Kasiopėją (ji panaši Į W raidę). Na, netoliese jos yra ir Persėjo žvaigždynas.

Pratęsę Didžiųjų Grįžulo ratų lenktą „ieną”, atsiremsime ryškią žvaigždę – Arktūrą. Tai labai didel žvaigždė – daugkart didesnė už mūsų Saulę. Virš Arktūro, tarytum koks kaklaraištis, įišsitiesęs Jaučiaganio žvaigždynas. Šalia  tarytum dubenėlis – Darželis.

Vasaros trikampis
Vasarą dangaus vršuje išryškėja žvaigždžių trikampis (jis taip ir vadinamas – Vasaros trikampiu).  Tai Vega, Denebas ir Altairas.  Vega priklauso Lyros žvaigždynui – jį lengva aptikti (atrodo kaip rombas). Denebas – Gulbės žvaigždynui (pratęstas kryžius, išties primenantis skrendančią gulbę). Altairas – Erelio žvaigždynui.

Kokios žvaigždės ir planetos matomos 2021 metų liepos, rugpjūčio mėnesį?

Žvaigždės
Sirijus matomas 3 valadas prieš saulėtekį.
Arktūras – 3 valandas po saulėlydžio.
Vega – visą naktį.
Rigelis – visą naktį, bet geriausiai – paryčiais.
Kapela – visą naktį.
Procionas – 3 valandas prieš saulėtekį.

Planetos

Visą liepos mėnesį Marsą ir Venerą galima matyti virš vakarinio horizonto po saulėlydžio.

Liepos 29 naktį Marsas priartės prie Regulo. Raudonoji planeta bus matoma maždaug per piršto atstumą nuo baltai švytinčio Regulo vakarų-šiaurės vakarų horizonte po saulėlydžio, o ryškiai šviečianti Venera bus gerokai aukščiau, kairėje jų.

Rugpjūčio 1-2 naktį Saturnas geriausiai matomas (tačiau neblogai apie savaitę), nes arčiausiai Žemės, visiškai apšviestas Saulės (kadangi atsidūręs tarp Žemės ir Saulės, tai vadinama opozicija). Tuo metu jis 40proc. didesnis nei įprastai. Matomas beveik visą naktį  – nuo sutemų patekantis rytuose ir su aušra nusileidžiantis vakaruose, Ožiaragio žvaigždyne.  Gera proga per teleskopą stebėti jo žiedus ir keletą didesnių jo mėnulių.

Rugpjūčio 12-13 naktimis Perseidų lietus. Jų maksimumas projektuojasi Persėjo žvaigždyne, bet galima pamatyti bet kur danguje. Iš esmės tuo metu maksimumas – galima pamatyti 60 „krentančių žvaigždžių” per valandą, t.y. po vieną per minutę vidutiniškai. Tačiau apskritai šis reiškinys matomas nuo liepos 17d. iki rugpjūčio 24d.

Rugpjūčio 19 naktį Jupiteris arčiausiai Žemės ir aiškiai apšviestas Saulės, 70proc. didesnis nei įprastai ir matomas visą naktį. Su neblogu teleskopu galima įžiūrėti jo debesis ir keletą didesnių mėnulių. Tai gera savaitė ar net mėnesis Jupiterio stebėjimui aplinkui šią datą.

Rugpjūčio 20d. prie pat Mėnulio bus Saturnas.

Rugpjūčio 21d. prie pat Mėnulio bus Jupiteris.